Sielvarto įveikimas

“Pasak daugelio autorių, skyrybos prilygsta mirčiai; jie sulygina santuokos baigtį su gyvenimo baigtimi. Iš tiesų  abiem atvejais pasireiškia panašūs jausmai – apleistumas, sutrikimas, netektis ir t.t.  Mirus jūsų sutuoktiniui, jus užplūsta gėlės ir užuojautos laiškai, bažnytinės apeigos, guodžiantys kunigo žodžiai, kaimynų ir draugų telefono skambučiai bei apsilankymai. Visi šie dėmesio ir palaikymo gestai labai palengvintų jūsų sielvartą.

O po atsiskyrimo ir skyrybų sutuoktinius įprasta palikti spręsti savo pačių problemas vienus. Mūsų visuomenėje į skyrybas tebežiūrima kaip į asmeninę gėdą. Retai sulaukiama palaikymo iš vaikų, tėvų, sutuoktinio artimųjų, giminių, kaimynų ir bendradarbių. Jie palieka jus su jūsų sielvartu, neparodydami jokio dėmesio ir susirūpinimo.